Kuo skiriasi becentrinis šlifavimas ir centrinis šlifavimas?

Toliau pateiktame paveikslėlyje sistemingai palyginamos dviejų technologijų proceso charakteristikos ir taikymo scenarijai, remiantis esminiais jų veikimo principų skirtumais.

Pasirinkite bekontaktį šlifavimą, kai jums reikia masinės gamybos: šimtų tūkstančių ar net milijonų vienetų metinė produkcija.

Nuoseklumas: visos dalys turi būti identiškos, tarsi nukopijuotos.

„Didelis efektyvumas ir mažos sąnaudos“: siekti produkcijos per laiko vienetą ir mažiausią vieneto kainą.

„Didelis apvalumas“: tikrojo dalių apvalumo reikalavimas yra itin didelis.

Rinkitės tikslų šlifavimą, kai jums reikia „daug{0}}įvairių“: dažnai keičiant dalis skirtingais brėžiniais.

Sudėtingas apdirbimo procesas: detalei reikia šlifuoti įvairias savybes, tokias kaip išorinis apskritimas, vidinė skylė, galinis paviršius ir kūginis paviršius.

„Didelis{0}}vieneto tikslumas“: tam reikia labai didelių atskirų komponentų dydžio, formos ir padėties leistinų nuokrypių.

„Prototipų kūrimas ir taisymas“: pavyzdžių gamyba, įrankių taisymas arba mažų partijų pritaikymas individualiems poreikiams.

Iš esmės tikslus šlifavimas yra masinės gamybos čempionas, teikiantis pirmenybę maksimaliam efektyvumui ir nuoseklumui, o tyčinis šlifavimas yra universalaus apdirbimo meistras, pabrėžiantis maksimalų lankstumą ir sudėtingumą. Šiuolaikinėje gamyboje šie du metodai yra vienas kitą papildantys, kartu tenkinant visą poreikių spektrą nuo standartizuotos masinės gamybos iki didelio-tikslumo pritaikytos gamybos.